Kaip veikia dvitaktis variklis ir jo privalumai

Dabar pasaulyje plačiai naudojami du visiems gerai žinomi variklių tipai – dvitaktis ir keturtaktis. Jau labai senai, maždaug 1879 metais sukurtas dvitaktis variklis dėl nesudėtingos savo konstrukcijos ir didelės galios išsikovojo vietą po saule. Šiame straipsnyje kažkam trumpai priminsime, o kažką supažindinsime su jo konstrukcija ir veikimo principu.

Dvitakčio variklio sudedamosios dalys:

1. Stūmoklis, žiedai; 2. Alkūninis velenas; 3. Švaistiklis; 4. Cilindras; 5. Degimo kamera; 6. Žvakė; 7. Cilindro galvutė; 8. Įsiurbimo anga; 9. Įsiurbimo anga (2); 10. Išmetimo anga; 11. Karteris.

Veikimo principas:

1.Stūmoklis kildamas cilindre suspaudžia degų mišinį, žvakės kibirkštis jį užsidega, mišinys sprogsta ir stumia stūmoklį žemyn. Tuo metu, kai stūmoklis cilindre pakilęs į viršutinį tašką, per įsiurbimo angą į variklio karterį plūsteli šviežia kuro mišinio porcija. Stūmokliui leidžiantis per išmetimo angą pašalinamos jau sudegusios dujos.

2. Stūmoklis leisdamasis žemyn sudaro spaudimą karteryje, todėl jame esanti šviežia kuro mišinio porcija per antrą įsiurbimo angą įstumiama į degimo kamerą cilindre. Toliau stūmoklis kyla į viršų suspausdamas naują mišinį ir ciklas kartojasi.

Pastaba: Išmetimo anga cilindre yra išsidėsčiusi aukščiau už įsiurbimo angą.

Neatsiejamas dvitakčio variklio komponentas, kurio dėka variklis veikia sklandžiai – rezonansinis išmetimas. Keisto, pūslės formą primenančio išmetimo bakelio pagalba dalis šviežio mišinio, patekusio į išmetimo angą stūmokliui besileidžiant, sugrąžinama atgal į degimo kamerą.

Esminis skirtumas tarp dvitakčio ir keturtakčio variklio – tai tepimo sistema. Dvitaktis variklis tepalą gauna kartu su kuru.

Šiandien, dėl paprastesnės ir lengvesnės savo konstrukcijos, dviejų taktų varikliai montuojami įvairioje aplinkos darbų technikoje, tokioje kaip – benzininiai pjūklai, žoliapjovės, krūmapjovės ir kita sodo-miško priežiūros technika. Dėl sąlyginai mažo svorio ir didelės galios statomas į krosui skirtus motociklus, mopedus, radijo bangomis valdomus modeliukus ir t.t.
Dvitaktis variklis turi 3 esminius bruožus, kurie jį tam tikrais atvejais padaro pranašesnį už keturių taktų variklį:

• 1.Dvitakčiai varikliai neturi vožtuvų, kitų mechaninių paskirstymo dalių, dėl to jų konstrukcija paprastesnė o svoris mažesnis.
• 2.Dvitaktis variklis yra žymiai galingesnis už to paties darbinio tūrio keturtaktį variklį.
• 3.Dvitakčiai varikliai gali veikti bet kokioje pasvirimo padėtyje, o tuo tarpu apvertus standartinį keturtaktį variklį jo karteryje esantis tepalas gali pradėti sunktis ir sutriks variklio tepimo sistema.

Šie keli pranašumai padaro variklį paprastesniu, lengvesniu ir pigesniu. Tačiau ateityje mums greičiausiai neteks išvysti automobilio ar didesnio motociklo su dvitakčiu varikliu dėl kelių jo trūkumų.
Dvitakčiai varikliai nėra ekonomiški, nes mišinio įsiurbimo metu būna atvira ir išmetimo anga, per kurią dalis nesudegusio mišinio išstumiama lauk. Antra priežastis, dėl kurios šie varikliai nėra populiarūs daug laiko turinčioje dirbti technikoje – trumpesnis variklio resursas. Dvitaktis variklis su mažesniu taktų skaičiumi atlieka dvigubai daugiau darbo už keturtaktį, todėl ir dyla greičiau. Trečia – į degimo kamerą kartu su kuru patenkantis tepalas dega ir išmetamos dujos stipriau teršia aplinką. Ir ketvirta – dvitakčio variklio kartu su išmetimo rezonatoriumi skleidžiamas garsas nėra malonus ausiai.